Suolelis kraštiečiui Juozui Tysliavai atminti

Priešais Alvito ežerą įrengtas poeto išeivio Juozo Tysliavos suolelis, interaktyvaus maršruto  „Paukščio taku per Alvito istoriją“ dalis,  kviečia stabtelėti ir pasigrožėti gamta. Ežeras svarbus ne tik kraštovaizdžiui – jo pakrantėse gyvena vienas rečiausių Lietuvos paukščių – baublys, kurio duslus balsas nuo seno yra neatsiejama šios vietovės gamtos dalis.

Poetas ir žurnalistas, Lietuvos kariuomenės savanoris Juozas Tysliava (gimė 1902 m. Vilkaviškio apylinkėse ) labiausiai žinomas kaip avangardinių eilėraščių autorius ir tarptautinio literatūrinio gyvenimo dalyvis. Futurizmo įkvėpti Tysliavos tekstai šlovina modernybę, greitį ir techniką; „jei kada numirsiu“ sako poetas, „tai prašau ant mano kapo pastatyt dinamo“. Bravūriško entuziazmo ir aktualijų kupini Vakarų didmiesčių aprašymai turi įtikinti lietuvius atsisakyti „praeities dvylekio“ ir priimti nuostabų šiuolaikinį pasaulį. Šio pasaulio centre – paties poeto-jaunojo genijaus figūra. Kartu ryškėja ir kultūrinio lygiavertiškumo motyvas – „kultūringas barbaras iš Suvalkijos lygumų“ išdidžiai žygiuoja per Paryžių ir Berlyną.

Klausykit jūs,

Rouseau,

Voltaire

Ir Viktorai Hugo,

Aš jūsų mizerablių ir kandidų kapinyne

Baigiu šią savo radio poemą.

Jos turinys —

Jaunystė nežebota.

Jos vardas —

Tysliava Paryžiuj

Poeto misija Juozas Tysliava užsikrėtė anksti: paties prisipažinimu, eiles pradėjo rašyti, būdamas dvylikos metų. Pirmi jo poezijos mėginimai buvo išspausdinti kauniškėje „Vienybėje”, kurią redagavo istorikas kunigas Antanas Alekna. Tuo būdu Juozas Tysliava savo spausdintų raštų kelią pradėjo „Vienybėje” ir baigė „Vienybėje”, tik kitoje Atlanto okeano pusėje ir kitoje žemėje.

1932 m. rudenį išvyko į JAV, kur praleido apie pusę savo gyvenimo. 1940–1961 m. redagavo laikraštį Vienybė (Niujorkas), 1940 m. perėmė laikraščio leidimą. 1939–1941 m. redagavo žurnalą Lietuva (Bruklinas). Buvo aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas. Redaktoriaus ir žurnalisto darbas atimdavo daug laiko, todėl Amerikoje Juozas Tysliava kaip poetas buvo mažiau žinomas.

Mirė nuo širdies ligos 1961 m. lapkričio 11 d. Brukline. Urna su poeto palaikais buvo atgabenta į Lietuvą ir 1962 m. gruodžio 27 d. palaidota Vilniaus Rasų kapinėse

Kas sieja J.Tysliavą ir šį kraštą? Jis,  kaip 1919–1920 metų Nepriklausomybės laikų savanoris, gavo žemės 8 ha, visai netoli Salomėjos Bačinskaitės tėvų žemės. Sako, kad jis buvo  pats jauniausias savanoris, vos 16 metų, jo net nenorėjo priimti, vos įsiprašė. Kovojo su bolševikais ir bermontininkais.

Tysliavai skirtoje žemėje apsigyveno jo mama ir daug jaunesni broliai. Jis pats gyveno sostinėje ir atvažiuodavo vasarą ar kokių švenčių proga.

 Būtinai turite išgirsti jo eilėmis sukurtą dainą:

https://giedriuskuprevicius.lt/category/vocal/page/5/ dainos 1971m. dainuoja G. Kuprevičius