Lietuvių poeto bei publicisto išeivio Kazio Bradūno tėviškę Kiršuose šiuo metu žymi skulptūrinė kompozicija su simboliniais vartais. Ją garbaus kraštiečio atminimui 2014 m. sukūrė tautodailininkas Raimundas Blažaitis.
Pasitraukusio į vakarus poeto tėviškė buvo suniokota karo metais, jos vietoje augo krūmynai. „Mano tėviškę užkasė gyvą,/ Užpylė gruzdu, pelenais…“ – skaudūs Kazio Bradūno žodžiai, išpjaustyti medyje šio poeto žemininko gimtinėje. Tačiau dabar Bradūnynė – šviesi vieta su simboliniais vartais į buvusią sodybą. Čia vyksta Kiršų vasaros renginiai, atvyksta ekskursijos.
Netoli buvusios sodybvietės ant kryžkelės stovi ir senasis sodybos kryžius. Brūzgynuose išgyvenęs visą sovietmetį, antram gyvenimui buvo prikeltas 2013 metais. ( tautodailininkas R.Blažaitis.)
Kazys Bradūnas gimė 1917 m. vasario 11 d. Sūduvoje, Kiršų kaime, netoli Alvito bažnytkaimio, pagarsėjusio savo Šv. Onos atlaidais. Mokėsi Vilkaviškio gimnazijoje, kurioje sukūrė pirmuosius savo eilėraščius. 1937 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. 1943 m. baigė Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Universitete puikiai sutarė su kitais lietuvių rašytojais, poetais: Vytautu Mačerniu, Bronium Krivicku ir kt.
1937–1938 m. redagavo žurnalą „Ateitis“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių apsigyveno Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Baltimorėje, Čikagoje. Išeivijoje daug dirbo Lietuvos kultūros labui: 1951 m. suredagavo poezijos antologiją „Žemė“, nuo 1952 m. dirbo žurnalo „Literatūros lankai“ redakcijoje, nuo 1961 m. redagavo dienraščio „Draugas“ savaitinį kultūrinį priedą. Atkūrus nepriklausomybę 1994 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Mirė 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.