Alvito bendruomenės namai – P.Arminui – Trupinėliui skirtas suolelis

Šiam visuomenės veikėjui, skirtas interaktyvaus maršruto  „Paukščio taku per Alvito istoriją“ suolelis esantis Alvito bendruomenės namų kiemelyje.

Petras Arminas-Trupinėlis (poetas, vertėjas) gimė 1853 m. birželio 16 d. Deksniškiuose, Vilkaviškio rajone. Mirė – 1885 m. kovo 18 d. Marijampolėje.

Baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo ne tik Alvite, bet ir  Naumiestyje, Marijampolėje.

Nors P. Arminas-Trupinėlis mirė būdamas visai jaunas, vos 32 metų, tačiau per trumpą gyvenimo kelią jis prisidėjo milžiniškais darbais prie lietuvių tautinio identiteto stiprinimo. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, nuo 1883 m. bendradarbiavo „Aušroje“, „Nemuno sarge“ ir kituose lietuviškuose laikraščiuose. Savo publicistiniuose straipsniuose aukštino Lietuvą, lietuviškumą, tautos ir valstybės istoriją.  Jo eilės veikė tolimesnę lietuvių poezijos raidą.

„Petrui Arminui pridera garbinga vieta tarp neskaitlingų lietuvių dvasios budintojų, kurie anais skriaudos ir priespaudos laikais kūrė mūsų tautinio atgimimo židinį, be kurio abejotina, ar būtų suplevėsavusi dabar Lietuvos nepriklausomybės vėliava“ (Trimitas, Nr. 108: p. 18).

1871 m. pradeda dirbti Alvite. Amžininkų liudijimu savarankiško gyvenimo pradžiai jokios paramos negavo. Į Alvitą jis atvyko su 5 rubliais kišenėje – juos jaunam mokytojui paskolino svainio bernas.. tačiau materialiniai nepritekliai Petro energijos nepalaužė. Kadangi miestelyje buvo nedaug inteligentų, tai jaunajam mokytojui nuolat teko bendrauti su dvarininkais, kurie buvo pagrindiniai mokyklos ir bažnyčios rėmėjai. Jis greit suartėja ir su kaimo gyventojais, nuolat svečiuojasi pas juos, groja vestuvėse.

Specialaus filologinio išsilavinimo jis nebuvo gavęs, Lietuvių kalba ir literatūra jis susidomėjo būdamas Alvite, kai jam į rankas papuolė Prūsijoje leidžiamas žurnalas „Keleivis“

Arminas buvo puikus mokytojas, ne tik žinias teikęs, bet ir rūpinęsis dvasiniu, tautiniu savo mokinių ugdymu. Pirmoji jo darbo vieta – Alvito pradžios mokykla. Pareigingas, darbštus, malonaus būdo mokytojas buvo mylimas vaikų, gerbiamas jų tėvų. Kai jį paskyrė dviklasės Naujamiesčio mokyklos vedėju, išlydėti iš Alvito susirinko gražus vyrų ir moterų būrelis. Nebaigęs pradėtų darbų, 1885 m. kovo 18 dieną Petras Arminas mirė ir buvo su meile bei pagarba palydėtas į Marijampolės kapines.

Dabartinių Alvito bendruomenės namų pastatas buvo pastatytas 1905 metais, kaip valsčiaus centras. Čia dirbo valsčiaus sekretorius, jo raštininkas,  buvo bankelis, paštas ir net daboklė – dvi kameras( vyrai ir moterys buvo uždaromos atskirai)  ir sargo kambariuką. Alvite visada buvo mažiausiai du policininkai. Į daboklę (bet tik kelioms dienoms) uždarydavo peštukus, vagišius. Buvo įrengti ir kambariai – juose gyveno valsčiaus viršaitis ir kiti darbuotojai.

Šiame pastate jau tarpukaryje buvo įkurdinta mokykla, mokinių joje, žinoma, nebuvo labai daug. Vėliau išsikėlė, bet 1951 m. mokykla čia įsikūrė ilgesniam laikui. Dar 1963 m. čia buvo vakarinė mokykla. Vėliau pastatas buvo suremontuotas, pristatytas priestatas ir čia įsikūrė kultūros namai ir biblioteka. Čia vyko diskotekos, veikė dramos būrelis, buvo demonstruojami kino filmai, kuriuos atveždavo iš Vilkaviškio, o rodydavo vietinis kino mechanikas.

Atkūrus nepriklausomybę, kultūrai buvo labai sunkus metas. Kultūros namai buvo uždarinėjami, ne išimtis ir Alvito.  Pastatas buvo nešildomas, iškrypusios  durys ir su plokštėmis užkalti salės langai nepridėjo jam nei grožio nei jokio gėrio. Tuo laikotarpiu pastate veikė tik biblioteka. Ji taip pat buvo nešildoma. Ir tik 2003m. įsikūrus bendruomenei  reikalai ėmė taisytis. Buvo parašytas ir laimėtas projektas kurio dėka buvo įvesta šildymo sistema, pakeisti langai. Vėliau, įvairių projektų dėka, buvo sutvarkytos ir visos kitos erdvės. Nuo 2008 m. bibliotekoje yra Viešasis interneto prieigos taškas.

Šiuo metu pastatas yra bendruomenės centras su veikiančia biblioteka. Dar ir dabar alvitiečiai  bendruomenės namus, buvusį valsčiaus pastatą vadina Raudona mokykla.