Kaimo šviesuoliui kanklininkui Juozui Telešiui skirtas suolelis

2024 m. minint kanklininko Juozo Telešiaus 110-ąsias metines buvo pastatytas skulptūrinis suolelis kaimo šviesuoliui atminti (autorius tautodailininkas Raimundas Blažaitis). Tai dar vienas interaktyvaus maršruto  „Paukščio taku per Alvito istoriją“ objektas, menantis krašto muzikines tradicijas.

Jis stovi prie didelio kelio į Karaliaučių, kuris skiria senąją kanklininko sodybą ir laukus, kuriuos jis dirbo. O už tai, kad turėtume kur pailsėti liepos pavėsyje dėkojame Telešių šeimai.

Juozas Telešius gimė 1913 m. Merkinės valsčiuje, Varėnos raj. Tėvas Vincas buvo kalvis, motina Juozapa Kučinskaitė – vargonininko duktė, turėjo skambų balsą, dainuodavo akompanuodama sau gitara. Juozas šeimoje buvo vyriausias iš aštuonių vaikų. Būdamas keturiolikos metų pradėjo dirbti Leipalingio spirito varykloje. mokėsi Kaune spirito pramonės technologijos kursuose, tarnavo Lietuvos kariuomenėje Marijampolėje Nuo 1932 m. gyveno Alvite (Vilkaviškio r.), Kanklininkas mirė 2001 m., palaidotas Alvito kapinėse.

Mokydamasis pradinėje mokykloje J.Telešius pasigamino savo pirmąsias kankles. Tai buvo tradicinės suvalkietiško tipo  kanklės su užrietimu. Matematikos mokytojas suderino kankles. Parodęs kaip kaire ranka dangstomos stygos, mokytojas pasakė: „Toliau atsirinksi pats“.

Muzikantas neapsiribojo vien kankliavimu. Žingeidumas skatino jį įvaldyti kuo daugiau muzikos instrumentų, nors keletui kūrinių pagroti. Baigęs pradinę mokyklą J.Telešius jau mokėjo griežti smuiku, groti klarnetu. Muzikuojama buvo ir šeimoje – tėtis, pagaminęs dvivagę žagrę, išmainė ją į smuiką, Juozukas pasigamino cimbolus – susidarė šeimos kapela. Tarnaudamas kariuomenėje savarankiškai iš vadovėlio mokėsi groti akordeonu, kartu mokydamas ir kitus. J.Telešius visą gyvenimą giedojo bažnyčios chore. Tačiau svarbiausias muzikos instrumentas jam visą gyvenimą buvo kanklės. „Kadangi mano darbas <…> buvo labai su triukšmu, tat kanklių muzika man labiausiai patiko – ne tik kad lietuviška, kaip retai sutinkama, bet ir kaip labai tylaus ir švelnaus balso, be to, aš jas skaičiau kaip neatrastas bei neištirtas žemes keliautojams, todėl ir joms skyriau daugiausiai laiko skambinti kauliuku ir surasti kitus skambinimo būdus“ Sovietų okupacijos laikais muzikantas savo kankles mažai kam terodė, tačiau keičiantis politinei bei kultūrinei situacijai Lietuvoje kanklininkas pradėjo aktyviau koncertuoti, dalyvauti įvairiuose renginiuose, rūpintis kanklių populiarinimu. Tuo tikslu kanklininkas padovanojo ar pusvelčiui pardavė apie pusę tūkstančio savo darbo instrumentų, tačiau nedaug žmonių įsisavino J.Telešiaus skambinimo techniką.

Daugiau informacijos: https://etnografijavilkaviskis.lt/?s=tele%C5%A1ius