Alvito dvaras ir Bravoro pastatas

Pirmosios žinios apie Alvito dvarą mus pasiekia iš XVII a. Dvaro siluetas pažymėtas ir 1808 metų Naujosios Prūsijos žemėlapyje. Šį dvarą XIX a. I pusėje įsigijo grafai Gavronskiai; iš jų vienu pirmuoju minimas Vincentas Gavronskis, o po jo sūnus Viktoras Gavronskis. 1834 m. dokumente paminimas namo rūmas: medinis, apkaltas senomis prastomis lentomis, su dviem mūriniais kaminais, aukštai kyšančiais virš stogo.

 Savo istoriją turi ir šalia esantis bravoras (spirito varykla)pastatyta 1909m. Spirito varykla buvo „sumažinta” (nugriautos kai kurios pastato komplekso dalys) ir rekonstruota į užeigą, kuri jau nepriklausomybės metais ne kartą keitė savo šeimininkus.

 Dvaro rūmai karo metais buvo apgriauti, tačiau vėliau pertvarkyti į butus, kurie dabar priklauso jų gyventojams.. Po karo Alvito dvaro pastatuose buvo įsteigta mašinų traktorių stotis, kolūkio dirbtuvės.

  Dvaras turėjo daug savininkų ir išgyveno įvairių laikotarpių, buvo ir pakilimų ir kritimų. Šiuo metu dvaro teritorija, bravoras ir ežeras priklauso paskutinio savininko, kuris buvo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas, giminaičiams. Buvusiame bravore planuojama įkurti signataro muziejų.