Back to Top

Monthly Archives: vasario 2021

Noras gyventi gražiau ir įdomiau skatina burtis

Vilkaviškio krašto laikraštis renka žmones, kurie savo iniciatyvomis bei kilniais poelgiais mūsų
rajone nuveikia daug reikšmingų darbų. Per Valstybės atkūrimo dieną buvo pagerbti „Santakos“
laikraščio nominantai, o Alvito kaimo bendruomenei buvo įteiktas „Metų bendruomenės“
apdovanojimas.
„Noras gyventi gražiau ir įdomiau skatina burtis, kurti bendras idėjas, vienytis prasmingiems
darbams. Per beveik 18 gyvavimo metų Alvito kaimo bendruomenė sutelkė gausų būrį žmonių
palaikančių draugystės, bendradarbiavimo ryšį bei aktyviai dalyvaujančių Alvito kultūros namų
ir bibliotekos organizuojamuose renginiuose bei akcijose. Karantino metu, kai beveik visos
veiklos buvo stabdomos, jie rado būdą saviraiškai – persikėlė į virtualią erdvę. Surengė karpinių
parodą, kelias fotografijų parodas, kūrybines dirbtuves prie kurių noriai prisijungė gausi
bendruomenė. O įvairių švenčių proga bendruomenės namų aplinka, Liepų parko erdvės
pasipuošia išradingomis dekoracijomis ir puošmenomis. Šis bendradarbiavimas tik patvirtina
lietuvių liaudies patarlę „Daug rankų sunkią naštą pakelia“ – taip buvo pristatyta mūsų
bendruomenė.

Miestelio gimtadienis

1506 metai…  Tada vietovė vadinama Paširvinčiu, vėliau tapusi Alvitu, buvo pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose.

 Taigi šįmet minime savo miestelio gimtadienį – jam sukanka 515 metų. Graži proga švęsti, puošti savo kaimą, draugauti ir bendradarbiauti. Dovanoti ir gauti dovanas. Tikimės, kad viso to ir bus kupini šie, kad ir ne kaip prasidėję metai…

Šia gražia proga, mes sukūrėme simbolį. Juo žymėsime veiklas, skirtas šiai sukakčiai paminėti.  Metams įprasminti pasirinkome medį. Kodėl?

Medžio gyvenimas sukasi ratu: pavasaris, vasara, ruduo, žiema… ir vėl pavasaris. Tik kaskart pražydęs medis vis kitoks – atsinaujinęs. Alvitas, kaip šis medis. Jo tvirtos susipynę šaknys – tai senosios kartos, kurios savo išmintimi maitina naująsias kartas, padėdamos skleistis gyvybės pumpurams ir tęsdamos šią nenutrūkstamą giją – nesustojantį gyvybės ratą.